Šeimos, kaip ir bet kokioje kitoje sistemoje, yra kažkas, kas apjungia visą ją į kažką vieną, į kažką didesnį. Hellingeris tai vadino siela, kažkas vadina informaciniu lauku, kažkas – visa žinančiu lauku, kažkas - sistemine pasąmone. Šeimos sistema yra viena didžiausių sistemų, kuriai mes visi priklausome. Jei paimtume tik tiesioginę liniją per kurią mes gavome gyvybę, t.y. Mama, Tėtis, Seneliai, Senelės, Proseneliai.... jau 20 toje kartoje mūsų sistemoje bus 1 milijonas žmonių. Sunku net įsivaizduoti kiek įtampų, tragiškų išgyvenimų, meilės istorijų, išdavystės, žmogžudysčių ir kitų svarių emocijų yra pripildyta mūsų šeimos siela. Mes, norime ar nenorime, esame tvirtai susieti su savo šeimos likimu, tokiu koks jis yra. Kažkokia prasme tai yra ta kaina kurią sumokėjo mūsų šeima, kad mes gimtume. Pasąmoningai, mes esame taip dėkingi, savo šeimai už gyvenimą, kad norime kažkuo jai pasitarnauti ir pasąmoningai ieškome, ką gi aš galėčiau paimti tokio sunkaus, ką dabar neša mano šeimos siela, ir jei man pavyks tai paimti ant savęs, mano šeimos sielai turėtų pasidaryti lengviau. Hellingeris tai vadino akla meile. Ir tokia meilė yra didelių problemų pradžia mūsų gyvenimuose.
Hellingeris suformulavo taip vadinamus „Meilės dėsnius“ kuriuos pritaikius meilė pradeda tekėti kitaip.
Apie „Meilės dėsnius“ yra išleistų knygų rusų kalboje ieškokit «Полядки Любви», anglų kalboje - „Orders of love“